Poreikis paruošti vieningas rekomendacijas dėl fluoridų kiekio dantų pastoje pagal amžiaus grupes atsirado, nes šiuo metu šalyje susidariusi situacija, kad gydytojai odontologai teikia pacientams skirtingas rekomendacijas ir dažnai nepagrįstas šiuolaikiniais mokslo įrodymais.
Tėvai dažnai klausia, ar gali ortodontinis gydymas (breketai, plokštelės ar kiti ortodontiniai aparatai) pakenkti dantims? Šiuolaikinis ortodontinis gydymas atskleidžia daug puikių galimybių, deja, tinkamai neprižiūrint burnos ertmės, nesilaikant burnos higienos, jis gali neigiamai veikti dantis ir dantenas.
Nuo 2009 m. rugsėjo 20 dienos įsigaliojusi nauja dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto tvarka pacientams pradžioje, suprantama, dar kelia klausimų, jie prašo paaiškinimų.
Norime Jums priminti ir atkreipti dėmesį į keletą esminių dalykų.
Rūpintis vaiko dantų būkle reikia pradėti tada, kai išdygsta pirmasis dantis.
Dantų ėduonis yra liga, kurią sukelia dantų apnašose esančios bakterijos, susidarius jų veiklai palankioms sąlygoms, gamindamos kietuosius danties audinius ardančias rūgštis. Ertmė dantyje yra tik tos ligos padarinys.
Savigyda antibiotikais: Svarbiausia informacija visuomenei
Antibiotikams atsparios bakterijos visiems mums kelia grėsmę, nes jos gali sukelti sunkiai gydomas infekcijas.
Dantų ėduonis nėra vienintelė priežastis pažeidžianti vaikų dantis. Dar vienas lemtingas veiksnys, paveikiantis dantų, o kartu ir viso organizmo sveikatą – traumos.
Kaip įvykiaibuityje ar mokykloje susiję su dantimis?
Neatsargūs žaidimai, aktyvios sporto šakos, avarijos, nelaimingi atsitikimai gali baigtis dantų sužeidimu – trauma.
Prieš vaikų dantukų kariesą - silantais
Kai dantį dėl įsimetusio karieso ar kitko skauda vaikui, nėra ramybės ir tėvams, ir seneliams. Tad patariame ir raginame tėvelius, turinčius 5–13 metų vaikų: neatidėliodami nuveskite juos pas gydytojus odontologus, ir jie nemokamai padengs jų krūminius dantis nuo ėduonies saugančia medžiaga – silantais.
PERIODONTO LIGOS, JŲ POŽYMIAI, PROFILAKTIKA, GYDYMAS IR LIGŲ PASEKMĖS
Kas yra periodontas?
Periodontas – tai dantį supančių atraminių struktūrų (palaikančių dantį kaule) – dantenų, raiščių, kaulo, danties šaknies cemento – visuma.
Daugelis žmonių nori turėti sveikus, gražius ir baltus dantis, tačiau mažai kas turi natūraliai baltus dantis. Televizijos ekranuose pramogų pasaulio žvaigždutės žėri sniego baltumo dantimis, o į juos kartais nejučia lygiuojasi didelė visuomenės dalis. Kai paprasto dantų valymo nepakanka pasiekti norimą rezultatą, svarstoma galimybė dantis balinti specialiomis priemonėmis.
2009 m. „Odontologų rūmų žinių“ rugsėjo mėnesio žurnale publikuotame dr. Gintaro Janužio ir Kristinos Svetulevičiūtės straipsnyje „Išmuštų dantų saugojimo ir transportavimo terpių palyginamoji charakteristika“ išsamiai aptartos pagrindinės išmuštų dantų saugojimui ir transportavimui naudojamos terpės, pabrėžti jų privalumai bei trūkumai. Šis straipsnis skirtas odontologijos srities profesionalams, o plačiajai visuomenei naudingos informacijos šia tema trūksta.
Visi norime turėti gražius, baltus, sveikus dantis. Gražios šypsenos paslaptis – tai tinkama dantukų priežiūra nuo pat jų vystymosi pradžios.
Dar besilaukianti mama turėtų pradėti rūpintis būsimo kūdikio dantukais. Sveikas organizmas bei tinkama mityba – tai pagrindas sveikų dantukų formavimuisi.
Lietuvos Respublikos odontologų rūmai organizuoja fotografijų konkursą „Pavasario peizažas“
Konkurso sąlygos
Konkursas – tema pavasario peizažas – vyksta nuo kovo 15 d. iki balandžio 15 d. 12.00 val.
Dalyviai – „Facebook“ puslapio „Sveika šypsena“ nariai
Kaip žinome, labiausiai išplitusios burnos organų ligos ˗˗ ėduonis ir periodontitas, kurios kankina beveik kiekvieną žmogų nuo vaikystės iki senatvės. Ir turbūt suprantate, kad kiekvienas nuo šių ligų turite geriausią ir patį pigiausią gydytoją ˗˗ dantų šepetuką. Žmonės dažnai netiki, kad tokia paprasta priemone galima apsisaugoti nuo labai išplitusių ligų. Neretas sako: „...o senovėje nei dantų valė, nei dantų ėduonimi sirgo“. Prisiminkime, kad gyventojai dantis valė valgydami rupų maistą, grauždami morkas, ropes. O dantų apnašos nebuvo agresyvios, nes nebuvo tiek saldainių, cukraus, pyragaičių.
Dantų priežiūra paauglystėje ir jaunystėje nedaug skiriasi nuo ankščiau minėtos – pagrindinis asmens higienos metodas – dantų valymas dantų šepetėliu 2 kartus per dieną, pašalinant maisto likučius ir jų žalingą poveikį dantims bei burnos audiniams. Be to valant dantis šepetėliu ir pasta ant dantų ir dantenų aplikuojamos veikliosios medžiagos, esančios pastoje, pvz., fluoras, augaliniai ekstraktai.
Siekiant, kad žmogus turėtų sveikus dantis, ypač svarbi profilaktika dantų kaitos periodu. Šiuo periodu daugeliui vaikų dar galima suformuoti stabilius burnos higienos įpročius. Dygstančių ar ką tik išdygusių dantų emalis yra labai imlus karieso profilaktikos priemonėms, todėl jos turi būti taikomos kiekvienam vaikui bent pirmuosius 2 metus po danties išdygimo. Tik išdygusių dantų emalis nėra pilnai mineralizuotas, todėl pastarieji 2 metai yra reikalingi pilnai jų kalcifikacijai veikiant seilėms. Būtent dėl šios priežasties naujieji dantukai kartu būna labai jautrūs ir kariesui.
Nustatyta, kad daugelis vaikų dantų kariesą sukeliančių mikroorganizmų (Streptococus mutans) įgyjami apie 22–26 gyvenimo mėnesį. Dažniausiai šių mikroorganizmų šaltiniu tampa tėvai arba kiti asmenys, besirūpinantys vaiku. Sukėlėjų perdavimas gali būti netiesioginis (per stalo įrankius, indus, jei suaugęs žmogus laižo vaiko čiulptuką, ragauja jo maistą) arba tiesioginis – bučiuojant vaiką. Mikroorganizmai, kartą patekę ant dantų paviršiaus, išlieka visą gyvenimą, t. y., tol kol burnoje bus dantų.
Bendra informacija apie dantis
Dantys (dentes) yra sudedamoji kramtomojo aparato (apparatus masticatorius) dalis. Suaugęs žmogus turi 32 dantis: 16 viršutiniame ir 16 apatiniame žandikauliuose. Kiekvienoje žandikaulių pusėje yra šios dantų grupės: 2 kandžiai (dentes incisivi), 1 iltis (dens caninus), 2 kapliai (dentes premolares), 3 krūminiai (dentes molare).
Tarpdančius valyti – būtina! Ir tai daryti – smagu!
Tarpdančiuose užsilaiko daug maisto likučių ir dauginasi mikrobai, slapta ima kauptis dantų akmenys, kurie vėliau išprovokuoja baisią periodonto ligą. Mikrobai suardo dantų emalį ir tarpdančiuose atsiranda ėduonis.
Švarūs tarpdančiai padės išsaugoti sveikus dantis ir periodontą! Tai padės užtikrinti tarpdančių valymas siūlu bei burnos irigatorius.
Kaip apsaugoti dantis po užkandžių?
Juk taip malonu kartais paužkandžiauti su draugais kavinėje ar gamtoje. Smagu ir paplepėti, ir rimtus klausimus aptarti. Bet kaip apsaugoti dantis po užkandžių, o ypač to tų, kurie turi cukraus?
Jei yra galimybė, pats geriausias variantas – išsivalyti dantis. Taip pat labai tinka tiesiog išsiskalauti burną, kad sumažinti bakterijų kiekį ant dantų ir burnoje. Galima pakramtyti kramtomosios gumos. Renkantis kramtomąją gumą, labai svarbu atkreipti dėmesį, kad gumoje nebūtų cukraus, arba ji būtų su cukraus pakaitalais. Kramtant gumą, išsiskiria seilės, kurios nuplauna danties paviršių, taip pat apvalo burnos ertmę ir taip sumažina dantų ėduonies atsiradimo riziką. Kitas pasirinkimas – kietų vaisių ir daržovių kramtymas. Jos apvalo danties paviršių ir šiek tiek sumažina bakterijų kiekį.
Dantims reikalingi vitaminai, jų kiekis
Vitaminai organizmui reikalingi tam, kad jis tinkamai atliktų savo DARBĄ. Trūkstant vitaminų, mūsų kūnas ir visas organizmas senka, mums stinga jėgų, jaučiamės nuolat pavargę. Taip pat vitaminų trūkumas kenkia ir mūsų dantims. Atsiranda dantų ėduonis,dantenos kraujuoja, dantys trupa, kartais dėl didelio vitaminų trūkumo net ir iškrenta. Labai svarbu, kad organizmas vitaminus gautų su maistu, o ne sintetinius vitaminus.
Įdomu žinoti: obuolių poveikis dantims
Sveika mityba, sakoma, yra sveiki dantys. Deja, kokie maisto produktai priskiriami „sveikai mitybai“ ne visada sutaria dietologai ir odontologai. Vieni iš tokių maisto produktų yra obuoliai.
Obuoliai, dėl savo sudėties, gali būti puikiu vaistu. Obuoliuose yra gausu ląstelienos ir pektino (pektinas – tai gamtinis polimeras, gebantis sugerti kenksmingas medžiagas, pašalinti jas iš organizmo, išvalyti žarnyną, atkurti jo mikroflorą, valyti kraują ir stiprinti imunitetą), todėl suvalgant po obuolį per dieną, galima pailginti gyvenimą 3 metais. Tokią išvadą padarė Kembridžo mokslininkai išanalizavę 25 000 žmonių nuo 49 iki 79 metų amžiaus. Be to, įrodyta, kad obuoliuose yra itin daug laisvųjų radikalų, poveikį neutralizuojančių antioksidantų, blokuojančių vėžinių ląstelių dauginimąsi pieno liaukose, kepenyse ir storojoje žarnoje. Ląsteliena, esanti obuoliuose, stimuliuoja žarnyno veiklą ir palaiko jo mikroflorą, padeda kovoti su vidurių užkietėjimu, padeda lieknėti. Obuolius sveika valgyti ir dėl juose esančio vitamino C bei kitų mineralinių medžiagų. Bet šie naudingi vaisiai neskirti dantų priežiūrai.